Vygandas
Klauskite apie NLP mokymus
Vygandas
Laba diena, kuo galiu būti naudingas?
20:28
Čia
Skaityk
Profesinės įžvalgos
Kai žmogus žino per daug, bet nieko nedaro Šiandien žmogus ateina ne tuščiomis. Jis jau „žino“. Skaitė apie traumas, ribas, nervų sistemą, santykių modelius. Klausė podcastų, žiūrėjo vaizdo įrašus, rinko įžvalgas kaip ženkliukus. Kartais jis net kalba taip, lyg būtų baigęs psichologijos kursą. Ir vis dėlto jo gyvenime niekas realiai nejuda. Žinojimo daugėja, o sprendimai vis atidedami. Ne rytoj – „kai bus aiškiau“. Ne dabar – „kai dar truputį suprasiu“. Taip gimsta labai patogi būsena: atrodo, kad dirbi su savimi, bet iš tikrųjų stovi vietoje. Šiuolaikinėje literatūroje tai vadinama analizės paralyžiumi, bet kasdienybėje tai tiesiog elegantiškas būdas vengti atsakomybės. Mąstymas tampa slėptuve. Galvoje viskas logiška, sudėliota, paaiškinta. O kūnas tuo metu gyvena seną scenarijų: tie patys pasirinkimai, tie patys santykiai, tie patys „vėliau“. Žmogus ima painioti suvokimą su pokyčiu. „Aš suprantu, kodėl taip elgiuosi“ ima skambėti kaip pasiteisinimas nieko nekeisti. Tai matau nuolat. Žmonės ateina išmanūs, reflektuojantys, sąmoningi. Ir tuo pačiu pavargę. Ne nuo gyvenimo, nuo begalinio galvojimo apie jį. Jie jau žino, kas neveikia. Klausimas ne „kodėl“, o „kodėl aš vis dar nieko nedarau“. Šiuolaikiniai tyrimai vis aiškiau rodo: elgesio nekeičia kažkokia viena įžvalga. Elgesį keičia veiksmas. Netobulas, ne iki galo apgalvotas, bet veiksmas. Pokytis prasideda ten, kur žmogus nusprendžia rizikuoti nežinoti visko iki galo. Koučingo esmė šiandien nėra „padėti suprasti“. Supratimo jau per akis. Esmė – padėti žmogui pereiti nuo mąstymo prie judesio. Nuo saugaus analizavimo prie pasirinkimo. Nuo „aš dar pasvarstysiu“ prie „aš imu atsakomybę“. Kartais žmogui nereikia dar vieno paaiškinimo. Kartais jam reikia nustoti slėptis už žinojimo.
NLP Technikos: Modeliavimas
Neurolingvistinis programavimas prasidėjo būtent nuo modeliavimo. Richard Bandler ir John Grinder nesukūrė teorijos iš galvos – jie tiesiog ėmė ir išskaidė, ką daro trys išskirtiniai terapeutai: Virginia Satir, Fritz Perls ir Milton H. Erickson. Jie padarė labai daug, bet radikalų dalyką: Stebėjo → Kopvo → Išskyrė modelis → Patrino, ar veikia
Kaip tiksliai jie modeliavo: Pasirink vieną konkrečią rezultatų užduotį Ne „sėkm kiekvienam žmogui“, o labai konkretų asmenį, nuosekliai kažką, ko kiti negali. Rinkdavo labai tikslius jutiminius duomenis tiksliai daro veidu, galva, akimis? Kokiu tempu, tonu, garsumu kalba? Kada ir kaip keičiasi kūno laikysena, kvėpavimas? Kokias frazes naudoja nuolat? Kokias pauzes daro? (Bandleris ir Grinderis filmavo ir įrašinėjo valandų medžiagos.) Jie fiziškai mėgdžiojo judesius, kvėpavimą, balso toną, frazes – kol patys pradėdavo jausti tą patį vidinę būseną kaip modelį.
Išskirdavo, kas iš tikrųjų daro skirtumą
Kai kopijavimas pradėdavo veikti – jie pradėdavo po truputį keisti atskirus elementus (gestą, žodį, intonaciją) ir žiūrėdavo, kada rezultatas dingsta. Taip išgrynindavo pačius galingiausius modelio komponentus.
Kodifikavo modelis Išskirdavo kalbos modelis (Meta Model ir Milton Model), strategijas, būsenos įėjimo būdus.
klausė: „Ką tikrai šis žmogus daro, kad tiek daug? Ir tik vėliau, kai rezultatas pasikartojo pas juos pačius ir pas mokinius, pradėdavo ieškoti struktūros.
Modeliavimas: Rask žmogui, kuris daro tai, ko nori tu, ir daro tai nuosekliai puikiai. Stebėk jį labai ilgai ir labai tiksliai (vaizdas, garsas, ritmas). užrašyk kaip konkrečią procedūrą.